abominamentum

ラテン語

語源

abominare +‎ 接尾辞 "-mentum"

	単数 (singularis)	複数 (pluralis)
主格 (nominativus)	abōmināmentum	abōmināmenta
呼格 (vocativus)	abōmināmentum	abōmināmenta
対格 (accusativus)	abōmināmentum	abōmināmenta
属格 (genitivus)	abōmināmentī	abōmināmentōrum
与格 (dativus)	abōmināmentō	abōmināmentīs
奪格 (ablativus)	abōmināmentō	abōmināmentīs

発音

• (古典ラテン語) IPA^(?): /a.boː.mi.naːˈmen.tum/, [äboːmɪnäːˈmɛn̪t̪ʊ̃ˑ]
• (教会ラテン語) IPA^(?): /a.bo.mi.naˈmen.tum/, [äbominäˈmɛn̪t̪um]

名詞

abōmināmentum 中性（属格: abōmināmentī）, 第2変化

1. (後期ラテン語) 嫌悪の対象。

関連語

• abōminābilis
• abōmināri
• abōminātiō
• abōminōsus