ginti
表示
リトアニア語
[編集]語源1
[編集]- ganýti 〈放牧する〉も参照。
同系語
[編集]バルト語派:
非バルト語派:
動詞
[編集]giñti (直説法 …, 現在・第三人称: gẽna, 過去・第三人称: gìnė) [3][4]
活用
[編集] gintiの活用
| 不定形 | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| ginti | |||||||
| 時制/人称 | 単数 | 複数 | |||||
| 一人称 (aš) | 二人称 (tu) | 三人称 (jis/ji) | 一人称 (mes) | 二人称 (jūs) | 三人称 (jie/jos) | ||
| 直説法 | 現在 | genu | geni | gena | gename, genam | genate, genat | gena |
| 過去 | giniau | ginei | ginė | ginėme, ginėm | ginėte, ginėt | ginė | |
| 習慣過去 | gindavau | gindavai | gindavo | gindavome, gindavom | gindavote, gindavot | gindavo | |
| 未来 | ginsiu | ginsi | gins | ginsime, ginsim | ginsite, ginsit | gins | |
| 接続法 | ginčiau | gintumei, gintum | gintų | gintumėme, gintumėm, gintume | gintumėte, gintumėt | gintų | |
| 命令法 | - | gink, ginki | tegena, tegenie | ginkime, ginkim | ginkite, ginkit | tegena, tegenie | |
gintiの分詞
| 能動態 | 受動態 | |
|---|---|---|
| 現在 | genąs, genantis | genamas |
| 過去 | ginęs | gintas |
| 習慣過去 | gindavęs | — |
| 未来 | ginsiąs, ginsiantis | ginsimas |
| 必要分詞 | — | gintinas |
gintiの半分詞
| 能動態 | |
|---|---|
| 半分詞 | gindamas |
gintiの副分詞
| 能動態 | |
|---|---|
| 現在副分詞 | genant |
| 過去副分詞 | ginus |
| 習慣過去副分詞 | gindavus |
| 未来副分詞 | ginsiant |
gintiのbūdinys
| manner of action participle | ginte, gintinai |
|---|---|
類義語
[編集]語義1.1: 〈追いたてる〉
語義1.2: 〈追いかける〉
派生語
[編集]名詞:
- 〔動詞の名詞化〕 ginimas 男性
動詞
関連語
[編集]動詞:
分詞
[編集]gintì 男性 (過去受動分詞)
- giñtasの男性・複数・主格形。
語源2
[編集]動詞
[編集]gìnti (直説法 …, 現在・第三人称: gìna, 過去・第三人称: gýnė, 未来・第三人称: giñs) [3][4]
活用
[編集] gintiの活用
| 不定形 | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| ginti | |||||||
| 時制/人称 | 単数 | 複数 | |||||
| 一人称 (aš) | 二人称 (tu) | 三人称 (jis/ji) | 一人称 (mes) | 二人称 (jūs) | 三人称 (jie/jos) | ||
| 直説法 | 現在 | ginu | gini | gina | giname, ginam | ginate, ginat | gina |
| 過去 | gyniau | gynei | gynė | gynėme, gynėm | gynėte, gynėt | gynė | |
| 習慣過去 | gindavau | gindavai | gindavo | gindavome, gindavom | gindavote, gindavot | gindavo | |
| 未来 | ginsiu | ginsi | gins | ginsime, ginsim | ginsite, ginsit | gins | |
| 接続法 | ginčiau | gintumei, gintum | gintų | gintumėme, gintumėm, gintume | gintumėte, gintumėt | gintų | |
| 命令法 | - | gink, ginki | tegina, teginie | ginkime, ginkim | ginkite, ginkit | tegina, teginie | |
gintiの分詞
| 能動態 | 受動態 | |
|---|---|---|
| 現在 | ginąs, ginantis | ginamas |
| 過去 | gynęs | gintas |
| 習慣過去 | gindavęs | — |
| 未来 | ginsiąs, ginsiantis | ginsimas |
| 必要分詞 | — | gintinas |
gintiの半分詞
| 能動態 | |
|---|---|
| 半分詞 | gindamas |
gintiの副分詞
| 能動態 | |
|---|---|
| 現在副分詞 | ginant |
| 過去副分詞 | gynus |
| 習慣過去副分詞 | gindavus |
| 未来副分詞 | ginsiant |
gintiのbūdinys
| manner of action participle | ginte, gintinai |
|---|---|
類義語
[編集]語義1: 〈防衛する〉
語義3: 〈禁ずる〉
派生語
[編集]動詞
名詞
関連語
[編集]名詞:
- gyna 女性
分詞
[編集]gintì 男性 (過去受動分詞)
- gìntasの男性・複数・主格形。
脚注
[編集]- 1 2 3 4 5 6 7 Derksen, Rick (2008). Etymological dictionary of the Slavic inherited lexicon. Leiden Indo-European etymological dictionary series, v. 4. Leiden: Brill, p. 197. ISBN 978 90 04 15504 6
- ↑ hasło gnać w: Brückner, Aleksander (1927). Słownik etymologiczny języka polskiego, s. 146. Kraków: Krakowska Spółka Wydawnicza.
- 1 2 Balčikonis, Juozas他 (1954年), Dabartinės lietuvių kalbos žodynas ビルニュス: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla
- 1 2 村田郁夫 編『リトアニア語基礎一五〇〇語』大学書林、2003年。ISBN 4-475-01112-4
- ↑ Martsinkyavitshute, Victoria (1993年), Hippocrene Concise Dictionary: Lithuanian-English/English-Lithuanian ニューヨーク: Hippocrene Books →ISBN