gyventi

リトアニア語

語源

• バルト・スラヴ祖語 *gʔi(u̯)- < 印欧祖語 *gʷHi(-u)-

gývas「生きている」やgyvatà「生」も参照。

同系語

バルト語派:

• ラトヴィア語 dzīvot「生きる、住む」, プロシア語 giwīt

非バルト語派:

• ポーランド語 żyć「生きる」; サンスクリット जीव् (√jīv)「生きる」 （直説法現在三人称単数形: जीवति (jīvati)）; ラテン語 vivere「生きる」

動詞

gyvénti (直説法 …, 現在三人称： gyvẽna, 過去三人称： gyvẽno, 未来三人称： gyveñs)

1. 生きる。

   対義語: mirti

2. 住む。

発音

• IPA(?): /ɡʲiːˈvʲɛnʲtʲɪ/
• カナ表記例:「ギヴェンティ」

活用

    gyventiの活用

不定形
gyventi
時制/人称		単数			複数
		一人称 (aš)	二人称 (tu)	三人称 (jis/ji)	一人称 (mes)	二人称 (jūs)	三人称 (jie/jos)
直説法	現在	gyvenu	gyveni	gyvena	gyvename, gyvenam	gyvenate, gyvenat	gyvena
	過去	gyvenau	gyvenai	gyveno	gyvenome, gyvenom	gyvenote, gyvenot	gyveno
	習慣過去	gyvendavau	gyvendavai	gyvendavo	gyvendavome, gyvendavom	gyvendavote, gyvendavot	gyvendavo
	未来	gyvensiu	gyvensi	gyvens	gyvensime, gyvensim	gyvensite, gyvensit	gyvens
接続法		gyvenčiau	gyventumei, gyventum	gyventų	gyventumėme, gyventumėm, gyventume	gyventumėte, gyventumėt	gyventų
命令法		-	gyvenk, gyvenki	tegyvena, tegyvenie	gyvenkime, gyvenkim	gyvenkite, gyvenkit	tegyvena, tegyvenie

gyventiの分詞

	能動態	受動態
現在	gyvenąs, gyvenantis	gyvenamas
過去	gyvenęs	gyventas
習慣過去	gyvendavęs	—
未来	gyvensiąs, gyvensiantis	gyvensimas
必要分詞	—	gyventinas

gyventiの半分詞

	能動態
半分詞	gyvendamas

gyventiの副分詞

	能動態
現在副分詞	gyvenant
過去副分詞	gyvenus
習慣過去副分詞	gyvendavus
未来副分詞	gyvensiant

gyventiのbūdinys

manner of action participle	gyvente, gyventinai

関連語

名詞:

• gyvybė 女性
• gyvulys 男性

動詞:

• gyvuoti

派生語

動詞

接頭辞つきの動詞:

• pergyventi
• 〔否定形〕 negyventi

名詞

• gyvenimas 男性
• gyventojas 男性 / gyventoja 女性

分詞

gyventi 男性 (過去受動分詞)

1. gyventasの男性複数主格。