būti

buti も参照。

リトアニア語

語源

• サンスクリット भू (√bhū) と同源であると考えられる。また、現在時制の活用のうち三人称を除くものは अस् (√as) （直説法・現在・二人称単数形: असि (asi)）と同源であると見る事が出来る。

発音

• IPA(?): [ˈbûːtʲɪ]
• カナ表記例:「ブーティ」

動詞

bū́ti (直説法 …, 現在三人称： yrà, 過去三人称： bùvo, 未来三人称： bùs)

1. ある。

活用

   

不定形
būti
時制/人称		単数			複数
		一人称(aš)	二人称(tu)	三人称(jis/ji)	一人称(mes)	二人称(jūs)	三人称(jie/jos)
直説法	現在	esu	esi	yra	esame	esate	yra
	過去	buvau	buvai	buvo	buvome	buvote	buvo
	習慣過去	būdavau	būdavai	būdavo	būdavome, būdavom	būdavote, būdavot	būdavo
	未来	būsiu	būsi	bus	būsime, būsim	būsite, būsit	bus
接続法		būčiau	būtumei, būtum	būtų	būtumėme, būtumėm, būtume	būtumėte, būtumėt	būtų
命令法		-	būki, būk	tebūna, tebūnie	būkime, būkim	būkite, būkit	tebūna, tebūnie

• 注．: 直説法・現在の否定形はそれぞれ nesu, nesi, nėra, nesame, nesate, nėra である。

būtiの分詞

	能動態	受動態
現在	esąs, esantis	esamas
過去	buvęs	būtas
習慣過去	būdavęs	—
未来	būsiąs, būsiantis	būsimas
必要分詞	—	būtinas

būtiの半分詞

	能動態
半分詞	būdamas

būtiの副分詞

	能動態
現在副分詞	esant
過去副分詞	buvus
習慣過去副分詞	būdavus
未来副分詞	būsiant

būtiのbūdinys

manner of action participle	būte, būtinai

翻訳

ある — 「ある#翻訳」を参照のこと

関連語

名詞：

• esmė 女性

派生語

動詞：

• pabūti
• prabūti

名詞：

• būklė 女性
• būtybė 女性

参照

• virsti; gyventi